| Vasario 4 d. atsinaujinimo dien „Pasitikjimo piligrimyst drauge – diaugsmingai, paprastai, gailestingai“, vykusi Vytauto Didiojo universiteto Didiojoje salje, susirinko apie tkstantis jaun ir vyresnio amiaus moni i vairi alies kampeli. Sal buvo pilnutl, ne visiems uteko sdim viet. Šioje atsinaujinimo dienoje toliau tstas 2001 m. pradtas susipainimo su vairi Banyios bendruomeni bei vienuolij puoseljamais dvasingumo keliais ciklas.
Atsinaujinimo dien reng katalik bendruomen „Gyvieji akmenys“drauge su Taizé bendruomens broliais bei biiuliais. Konferencijas ved du Taizé broliai: lietuvius Taizé bendruomenje priimantis br. Robas ir pirmkart Lietuvoje lanksis br. Jean Marie, viena savo gimins aka treiosios kartos JAV lietuvi ieivi palikuonis. Renginio pradioje visi giedojo Taizé giesmes ir malda dkojo Dievui u bendruomens krj brol Roger. Brolis Jean-Marie, beje, vienas i Taizé giesmi krj, paaikino giedojimo reikm: „ Taizé giesmi intencija – padti melstis. Kadangi giesms lengvai simenamos, nes vos keli odi bei paprastos melodijos, gali po truput leistis ms ird.“ Atsinaujinimo dienos programa buvo grsta brolio Roger jaunystje patirtomis valgomis, tapusiomis Taizé bendruomens regula: igyventi Evangelijos palaiminimus diaugsmo, paprastumo bei gailestingumo dvasia.
Pirmosios konferencijos „Diaugsmas“ prelegentas brolis Jean-Marie atkreip dmes tai, kad Evangelijos palaiminimai skelbiami esamuoju, o ne bsimuoju laiku. Todl diaugsmas yra neatsiejamas nuo dabarties gyvenimo. Remdamasis kdikiko diaugsmo pavyzdiu br. Jean Marie atskleid, kad diaugsmo esm – suvokimas bei atradimas, kad esame mylimi ir galime mylti. Iaugus i kdikio amiaus svarbu angauotis gyventi nepaisant sunkum, nors nejauiant, taiau tikint, jog esame mylimi.
Brolis Robas pasidalijo Jzaus prisiklimo suvokimu, naujai igyventu pirmkart atsidrus Taizé bendruomenje. Konferencijoje „Paprastumas“ jis kalbjo apie Taizé bendruomenei bding mobilum, lankstum, nuvieiant gyvenim paprastu groiu. Jis primin Jzaus gimimo istorij: nuo ami numatytas Dievo planas vyko prisitaikant prie paprast kasdienos slyg. Kald istorija moko, jog „ vyk turime engti, kaip Dievas nori, o ne kaip mes sivaizduojame“. Laikinumas bei lankstumas enklina Taizé bendruomens gyvenim, siekiant „ ne sitvirtinti, o palikti erdvs pokyiams“. Prelegentas paprastum siejo su nuostaba – i irdies, o ne i proto kylania imintimi. Jis kviet supaprastinti savo gyvenim ir puoselti irdies atlaidum visiems, atsispiriant vartotojikos visuomens madoms. Turtume savs paklausti, kas igriozdintina i ms gyvenimo, kad liktume laisvi: „paprastumas suteikia galimyb i irdies gyventi Dievo duot gyvenim“.
Apie Taizé bendruomenje igyventus pokyius liudijo Petrain parapijos jaunuoliai. Mantas sak ten meldsis, kaip pra mama, u alkohol vartojant, todl nemgstam tv. Bdamas Taizé jis suvok, jog tvas priimtinas, koks yra. Grs vaikinas tv rado pasikeitus – atsisakius blogo proio, nikus stebtino groio meistryst. Linas teig Taizé imoks pasitikti kitais, tolerancijos, nutilti, melstis („nebtinai sudjus rankas“). Agn pasakojo, kaip Taizé pamaldos padjo rasti jai viet parapijos gyvenime.
Treiojoje konferencijoje „Gailestingumas“ kalbjo abu Taizé broliai. Brolis Jean Marie nurod, jog i svoka, palyginti su jau aptartomis, sunkiau apibriama. Br. Jean-Marie, prisimins brolio Roger poelg su prasikaltusiais nalaiiais, apibendrino, jog gailestingumas – ne tik odiai, bet ir darbai. Gailestingum igyvename pranao Ezekielio knygoje paadta knine irdimi, duota vietoj akmenins irdies. Gailestingum puoseljame savo, t. y. “knine”, irdimi, o ne pamgdiodami kitus.
Brolis Robas apie gailestingum kalbjo Evangelijos palyginimu apie sn palaidn ir jo tv – nepaliaujamai laukiant, be ilyg mylint, gailesting. „Gailestingumas –tai nesiliaujanios meils varomoji jga, verianti bgti pas sn ir j apkabinti. Toks gailestingumas nra tik odiai: jis veiklus – sukuria kak nauja, net i to, kas bloga.“ Dievo gailestingumo negalime nusipelnyti – jis priimtinas kaip dovana; Viepats mus myli ir netobulus, silpnus. Broliui Robui pakvietus, malda ir giesmmis, kaip prasta Taizé, buvo veniamas Dievo gailestingumas.
Po piet atsinaujinimo dienos dalyviai galjo pasirinkti vien i keturi darbo grupi. Pirmajai darbo grupei „Apie Taizé bendruomen ir jaunimo susitikimus“ vadovavo pasiruoimo piligrimystei centr atstovai. Antrojoje „Malda – bendrysts su Dievu ir monmis augimo kelias“ brolis Jean-Marie pasakojo, kaip meldiamasi Taizé bendruomenje. Darbo grupje „Kaip atpainti Viepaties paaukim“ brolis Robas sak, kad Dievas, mus aukdamas, pasinaudoja ir ms dovanomis, ir silpnumu. Ms vidins tutumos ir vieniumo sukeltas trokimas gali tapti Dievui atviromis durimis. Taiau negatyvus susitelkimas savo nepajgum, lyginimasis su kitais nepadeda suvokti paaukimo. Svarbu atpainti savo dovanas, kad inotume, ko Viepats i ms nori.
Pokalb apie krikioni bendradarbiavim darbo grupje „Net per dykum tiesiu keli, net tyruose atveriu upes...“ (Iz 43, 19) ved skirting krikionikj konfesij dvasininkai: katalik kunigas Kstutis Rugeviius ir evangelik liuteron kunigas Saulius Juozaitis. Beje, Vytauto banyioje ir kaimynystje esanioje Kauno evangelik liuteron parapijoje jau keliolika met puoseljami ryiai su Taizé bendruomene, vyksta pamaldos, pasirengimo piligrimystei grupi susitikimai.
vade Eucharistijos liturgij br. Jean-Marie teig, jog v. Miiose Kristus vis i naujo mums dovanoja savo gyvenim. Miiose mokoms dalytis priimdami, „tampame vis labiau vienas knas su tais, su kuriais dalijams savo gyvenim.“ Brolis Robas i mint grind ikonos “Jzus su biiuliu” komentaru.
Eucharistijos ventimui vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkeviius. Ganytojas diaugsi ypa gausiai susirinkusiais monmis. Arkivyskupas pamoksle atkreip dmes liturginiuose skaitiniuose besikartojani paaukim tem. Pasak jo, kiekvienas paaukimas yra „brangus, jei smoningai priimamas“, ir nelaim, jei mogus neatsiliepia Dievo kvietim. Ganytojas diaugsi Taizé broliais, linkjo, jog per juos tarp vis krikionik bendruomeni pasklist brolikumo dvasia.
Po Komunijos vis rankose suibo idalytos vakels — Kristaus viesos simbolis.
„Banyios inios“ katalikai.lt |